Kovo 1-2 d. Alytuje vyko Jaunimo sielovados forumas, kviečiantis jaunus žmonesi, nepaisant sunkumų ir kliūčių – išdrįsti veikti.
Renginyje susitiko jaunimo sielovados herojai: kunigai, katechetai, parapijų, bendruomenių ir organizacijų atstovai dirbantys su jaunimu, jaunimo lyderiai .
Patirtimi ir atradimais Forume dalinosi taip pat ir Ramintojos Misijos komanda – kunigas Algirdas , Žaneta ir Vilma.
Kunigas Algirdas savo įvadiniame pranešime „Tu gali kurti: kaip pradėti nuo nulio?”, kalbėjo apie tai, kad atstatyti gyvą, augančią ir klestinčią Bažnyčią nuo nulio įmanoma! Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bendruomenė, remdamasi Divine Renovation programa, tapo viena aktyviausių bendruomenių Vilniuje ir palydi kitas bendruomenes Dieviško atnaujinimo kelionėje.
Antrąją forumo dieną, kuri buvo gausi įkvėpimų, dalyviai rinkosi į keliolika skirtingų teminių susitikimų.Viename jų, Žaneta ir Vilma dalinosi Ramintojos patirtimi apie svetingumo kultūrą: kaip nepalikti žmogaus po „aha“ momento?
„Žmonėms reikalinga kelionė ne švediško stalo principu, kai renkiesi pats iš viso to, kas siūloma: nuo giedojimo chore iki indų plovimo po Agapės. Žymiai veiksmingesnė forma – tolimesnis keliavimas su ALFA grupele bei palydėtoju; su Malda ir Šventuoju Raštu, įsijungiant į įvairias tarnystes, išliekant santykyje vieni su kitais ir su Kristumi”, – pasakojo Žaneta..
Vilma kalbėjo apie tai, kas kuria misionierišką Bažnyčią ir ką iš tiesų reiškia būti Jėzaus mokiniu. „Nepakanka laikyti save krikščionimi ir sekmadieniais ateiti į Mišias. Mokinystė – tai viso gyvenimo kelionė, siekiant būti su Jėzumi, tapti kaip Jėzus ir daryti tai, ką darė Jėzus”, – sakė ji.
Nuotraukų autorius Rokas Snarskis
Kelios provokuojančios kunigo Algirdo Toliato mintys, kuriomis dalinosi organizatoriai:
„Kas nutiktų jeigu šiandien atsitrauktų Šventoji Dvasia? 95-iuose procentuose veiklų tai net nepasijaustų. Manau nepasijaustų ir jaunimo sielovadoje. Toliau aukotume šv. Mišias, laidotume, krikštytume, tuoktume, ruoštume Pirmajai komunijai, Sutvirtinimui… Gerai, o jei Šventoji Dvasia būtų pasitraukusi nuo apaštalų? Tai 95 % – jie būtų tai pajutę iš karto. Būtų supratę, kad jau be Dievo. O štai mes galime daug dalykų daryti be Dievo. Ir net kai deklaruojame, kad esame su Kristumi – dažniau esame savo reikaluose.
Kaip psalmė sako: „Jeigu Dievas miesto nestato, veltui statytojai vargsta (Ps 127,1)”. Ir labai dažnai taip atsitinka, kad vis dar statome, vis dar darome, bet nepajaučiame, kad jau esame be Dievo. Nematome, kad viską darome savo jėgomis, savo įvaizdžiais, įvaldę tam tikras programas, vadovaudamiesi tam tikrais principais. Bet Šventosios Dvasios tame nebėra. Jeigu mes nesugrįšime prie Šventosios Dvasios, prie to Aukštutinio kambario, nepavyks įvairių iškylančių problemų ir iššūkių pamatyti kaip galimybių.”
Nuotraukų autorius Rokas Snarskis
Daugiau informacijos – Lietuvos jaunimo pastoracija Facebook paskyroje